Septintasis antspaudas

Riteris Antonijus Blokas po dešimtmetį trukusių kryžiaus žygių grįžta į gimtąją Švediją. Jį pasitinka badas, maras ir laužuose pleškančių raganų vaizdai, o prieš akis išnyra baltaveidė Mirtis, reikalaujanti kario gyvybės. Blokas jai prisistato kaip savo vilčių belaisvis ir, vildamasis išlošti amžinybę, pasiūlo sužaisti šachmatų partiją. Mirtis sutinka. Prasideda kino istorijoje vienas stipriausių pokalbių apie žmogaus būties laikinumą ir tikėjimą.