Salam, Bombėjau!

Aktyvus vieno iš didžiausių planetos miestų gyvenimas parodytas mums iš neįprasto kampo ir atvertas visame "gražume". Filme atskleidžiama benamių vaikų ir smulkių prekeivių, sutenerių ir prostitučių, prekeivių narkotikais ir policininkų, miesto bepročių ir nusikalstamo pasaulio karalių kasdienybė. Bombėjus – tai sūkurys, įtraukiantis kiekvieną, kas paneria į jo gyvenimą visa galva. Salam, Bombėjau! - tai 1988 m. indų kino šedevras, jau dabar tapęs pasauline kino klasika, kurią pastatė ir režisavo Mira Nair, o scenarijų parašė jos ilgametė kūrybinė bendradarbė Sooni Taraporevala. Filmas apipina kasdienį vaikų, gyvenančių didžiausio Indijos miesto Bombėjaus lūšnynuose gyvenimą. Savo vienuolikmetį išauklėtą, paslaugų, išmintingą ir kiek gal naivoką sūnų Krišną, motina išgrūdo iš namų, įdarbindama jį laikinai „Apollo“ cirke ir prisakė, kad jis galės grįžti į namus tik tada, kai užsidirbs ir parneš namo 500 rupijų už nepataisomai sugadintą brolio dviratį. Bet nelauktai berniuką palieka cirkas ir jis, nenutuokdamas ką toliau daryti, ekspromtu nusprendžia vykti traukiniu į neprognozuojamąjį spalvingąjį Bombėjų. Čia ir pakrypsta visas berniuko gyvenimas kita puse. Vaikėzas, ten gavęs pravardę Virdulys, tik svajoja viena, kaip galima greičiau, nudirbant įvairius darbus, susitaupyti tas 500 rupijų, kad galėtų sugrįžti namo pas namiškius. Tačiau gyvenimas Bombėjaus gatvėse yra nenuspėjamas. Šis filmas buvo antrasis Indijos filmas, kuris buvo nominuotas Oskarui už geriausią filmą užsienio kalba. Filmas pateko į „The New York Times“ „1000 geriausių kada nors sukurtų filmų“ sąrašą ir buvo apdovanotas bei nominuotas daugybei kitų reikšmingų apdovanojimų. Taip pat 1988 metais šis kūrinys dukart buvo apdovanotas ir Kanų festivalio prizais.