Varnos

Jautrios sielos. pasimetųsi savam pasauly. nepaprastai išraiškingų veido bruožų devynmetė gražuolė. bet savo bendraamžių itin dažnai pašiepiama. bei nuolat susilaukianti įvairių patyčių. pravardžiuojama "Varna". dėl nuolatinio pomėgio pamėgdžioti šį paukštį. neturi jokių draugų. atstumia net ir mokytojos šiltą apkabinimą. dar ir grubiai ją įžeisdama. Namuose mergaitė nuolat paliekama viena. visiškai ignoruojama pastoviai užsiėmusios mamos. stokoja motiniškos meilės. kurios visomis išgalėmis taip siekia. Be to. abejingoji jos mamulė dar mėgėja „pasismaginti“ ir su meilužiu. užsirakinusi buto duris nuo mažylės akių. Naktimis „išsidūkusi“. todėl paryčiais nuolat jaučiasi pernelyg „išsekusi“. neįstengianti persimesti net keliais meiliais žodeliais su savo jau seniai prabudusia ir laukiančia dukra. nors ir kaip mažylė neįkyriai jos to maldautų. trokšdama. kad bent sekundėlę pabendrautų ar papusryčiautų nors kartą drauge su savo mama. Tad. devynmetė. nuolat taip vis atstumiama ir ignoruojama „pervargusios“ mamytės. ryžtasi pabėgti iš jai visiškai nebemielų. neregėjųsių tikrosios tėvų meilės. „šaltų“ savo namų.

Besivaikščiodama ryte. "Varnelė" pastebi pro langą į ją žvelgiančią mažą putlutę. abiejų tėvų mylimą bei lepinamą trejų metukų megaitę. Nutykojusi. kai trimetė vienut vienutėlė išbėga į kiemą pažaisti. ji žengia drąsų bei rizikingą žingsnį - nutaria pagrobti mažylę iš jos jaukių namų.
Mažoji "Varna" susitapatina save su mama. bei stengiasi. kiek įmanoma. atstoti savo naujajai draugei tikrąją josios mamą. Tad taip įsiveliama į padriką žaidimą - „mama“ ir „dukra“. Neapibrėžtam laikui abi mažylės savarankiškai leidžiasi į nenuspėjamą kelionę po savąjį pasaulį. Nors iš tikrųjų abiejų varnelių mažosios širdelės tetrokšta tik to paties vienintelio - išsvajotosios tikrųjų tėvų meilės. dėmesio ir šilumos...

Filmo režisierė. šešiasdešimtmetė Dorota Kedzierzawska dažnai siekia pritraukti į savo kuriamą kiną būtent vaikus. taip stengdamasi pabrėžti suaugusiųjų slėpimąsį po savo paties vidinėmis ar kitomis kaukėmis“. Vaikai juk dažniausiai yra atviri bei nuoširdūs: jei vaikui negera – jis šaukiasi pagalbos arba lieja ašaras. Jei vaikas alkanas – jis ir sako. jog nori valgyti. Suaugę nėra tokie atviri. „Varnos“ – tai vaizdingas pasakojimas apie vienišą mergaitę. desperatiškai bandančią visais įmanomais būdais apčiuopti ir prisišaukti į širdį savo motinos meilę. Bet motinai. esant „aklai“ ir „kurčiai“. nutaria pagrobti mažametę vien dėl to. kad galėtų pati bent kiek įsijausti į mylimos. bet niekaip neišgirstančios savo dukros šauksmo ir skausmo. mamos vaidmenį. Tokiu būdu. galėdama bent savo pagrobtajai trimetei mergaičiukei kad ir žaidimo forma. suteikti pačiai neragautos motiniškos meilės ir dėmesio...

Galima dar pridurti tai. jog varna. - tai paukštis. visada turintis savąjį išskirtinį stilių bei visuomet ieškantis išeities iš. rodos. beviltiškos padėties.
Filme vaizduojamas vandenynas su snūduriuojančiomis mažylėmis plūduriuojančioje valtyje – simbolizuoja žmogaus poreikį bendrauti ir mylėti. bei personifikuoja senąją tiesą. - kad žmogus nėra tik vieniša salelė vandenyne...
Tai. išties. nuostabus kino meno kūrinys. pelnęs įvairių apdovanojimų.